su


su
1 sù praep. su instr. R, R411, , Sut, K, M, J, NdŽ, I. draugės santykiams reikšti. 1. žymint veiksmo antrąjį veikėją (gyvą būtybę ar daiktą): Barbė su Pime dainavo pašukų dainą K.Donel. Važiavę dviejuos žmogus su pačia savo BM58(Žb). Dvieja su ta Verute [buvo] Grv. Mudu su bičiuliu laikėmės atokiai ir gan paslaptingai V.Myk-Put. Mudu su broliu ėjova (mes su broliu ėjom) pasivaikščioti NdŽ. Kol mės galėjom su motinai, laikėm [karvę] LKT223(Jon). Padieniuo ganom [karves] su broliene Krš. Mes su Dievu (Dievo padedami) kovosime už savo karalių ir tėviškę RD193. Su maimi brolis važiav[o] mergos [p]Lz. Pasilikiat čia ir budėkite su manimi VlnE189. Tu su manim žinai, kaip būrą baudžiava baudžia K.Donel. Tu save nuodėmais apilsini, teipajeg ir žmones, kurie su tavimi yra BB2Moz18,17-18. Aš su juo išėjau grybaut Ps. lr ryto metą labai anksti atėjo karalius ir Danielias su juo BBDan14,15. Jis prašės įleidžiamas su savo draugu Šlv. Ir daug kitų, kurios su juo drauge atėjo ing Jeruzalem VlnE211. O jei su motermi atėjo, tada moterė teišeit su juo BB2Moz21,3. Nepakeliui tau eit su mumi LKT356(Šumskas). Aš su jumim noriu važiuot LKKXI129. Su jumi vaikščioj[o] dar ir mergaitė LKKIX200(Dv). Aš dirbau visą nedėlę pri kelio su žmonimis Gd. Su šeimyna neleido valgyti vis tiek, kol maži vaikai Ms. Varlės su žuvims, vėžiai su savo vėžyčiais ..., vislab rods žiemos čėse savo pašarą randa K.Donel. Su dum sūnum buvo palaidota LKT92(Jdr). Perkūnas gyvena su daug vaikų LTR(Vrn). Aš pabūsiu čia su dėde Km. Su mergyšte abidvi būnam LKKIX219(Dv). Gyvena motina su sūnum LKT221(Jon). Kas su antrinyku buvo (laikė, samdė antrininką), galėjo dvi karves laikytis Gs. Pats su pačia, šuo su kate, – ta taip i muša, tokia gaida būdavo (kuliant spragilais) Kv. Močia su dukre paliko tę Lz. Išėjo su šuniu medžiotų Sb. Su vištom geria ir karveliai Grž. Pupa su žirniu vėl augo ir priaugo ligi dangaus (ps.) J.Jabl. Bet kisielius ans gardus su šiupiniu mielu buvo jau visai ant stalų mūs pasibaigę K.Donel. Jai reikia pabūti vienai su savo mintimis J.Dov. Ką mums atneš nū lobis drauge su lepysta? VlnE150. Kaip ėmė duotie ledai į langą su tokiu vėju! LKT203(Kbr). ^ Eidamas su velniu obuoliauti, liksi be tarbos ir be obuolių M. Neik su velniu grybauti – neteksi nė grybų, nė kašelės LTR(Srd). Su velniu neik ant pirtį LTR(Rm). Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi PPr219, LTR(Vlkj). Su gandrais keliasi, su varnomis krinta LTR(Šts). Su žmogum gyvensi, ne su pinigais PPr157. Ne su pinigais gyvensi, bet su gerais žmonėm Ds. Geriau pekloj su šėtonu negu čia su ponu LTR(Pg). Gyvena kaip kirvis su akmeniu J.Jabl. Pats su pačia kaip šuo su kate Plv. Mano brolis gyvena su žmona kaip lapė su višta (riejasi) Lk. Su ponu – tai ne su žmogum PPr84. Su apkumpėliu ne darbas, tik gaišatis LTR(Km). Su durnu du turgu, pliko nė[r] ką pešt Sml. Su durnu du turgu, o su plaukuotu peškis Plv. Su razumnu barties, su plaukuotu pešties [tinka], o su durnium nėr ko prasidėt Erž. Su juo nei radęs, nei pametęs J.Jabl. Su kuo sutapsi, tuo ir pats paliksi LTR(Tr). Su kuo sukaksi, toks pats tapsi LTR(Tl). Su kokiu žmogum, tokia ir kalba J.Jabl. Geriau su išmintingu pamest negu su kvailu rast LTR(Šl). Su gudriais ir Steponas nedurnas Sb. Daug gyvų daiktų, kurie lizde prasidėjo, tėvą su moma prastoję penisi patys K.Donel. Tasai ponaitis atims iš jo dabar su senele vienatinę pastogę LzP. Diedukas išleido bobutę su oželiu LTR(Rod). Nuvaryk prylaidus kartu su kiaule į kiaulininką Vkš. Avis bendrai ganydavom su karvėm Grv. Žąsies su gerve nesu nušovęs Lnkv. Namo namo, sveteliai, namo, suėdėt surijot kiaulę su paršais DrskD230. Suputot ožį ir su rageliais (d.) FrnS1191(Trak). Kluoną su tvartu pardaviau, o stubą sukūrenau – sena b[uv]o Plv. Antanas nupirko Baraišos sklypą! Nupirko su namais, su gyvuliais, su visu gyvu ir negyvu inventorium A.Vien. Užmokėjom aštuonias tūkstantes litų čia už tą laužą su visais apsirašymais (dokumentų sutvarkymu), su viskuo Pkl. Tuojaus rasite aslyčią pririštą ir asilaitį su ja, atriškiat ir atveskiat jas manęsp VlnE1. 2. žymint asmenį ar daiktą, kurį kas turi ar ima su savim, atlikdamas kokį veiksmą: Tada tas mergas su saimi ėmė Lz. Ir jis pakinkė savo vežimą ir ėmė savo žmones su savimi BB2Moz14,6. Neškis vaikelį su savim LTR(Grv). Miesčionkos atsiveda su vaikais [į krautuvę ko pirkti] Ėr. Aš spoksodavau į kelią, bene grįžta tėvas su mikio pyragu – kampeliu sušalusios duonos V.Bub. Štai vaistai: nepraplėšk i nežiūrėk, tik su ta dėžute apeik naktį dvarą (ps.) Btg. Kai durnius su lenta vaikščioju miestu (per miestą) Tvr. Su našta užsidedi in pečių, regis, išvakariai išeini – tokia ilga bala buvo Ktk. Su tą skūruke nešiojasi vis, ubagauna, tai tę, tai tę eina Pns. Žmonys prie lenkų su tarbom vaikščiojo (elgetavo) . Ko jis atėjo su kartimis? J.Jabl. Kazys dirbo viską: šėrė kiaules, lapavo, ėjo į laukus su dalgiu, su šakėm V.Bub. Parej[o] namon su kruvina dalge Grv. Su viedru nešina paieškosu [upelyje] švaresnio [v]andens Rdn. Kiti su vištomis ir kiaulėmis vežinys skubėjo į miestą M.Valanč. Išejo su gaidžiu nešinas S.Dauk. Nūvažiavo į turgų su boba vežinas Lkv. Taksis išpuolė su patalais nešinas iš savo trobos PP39. Pareinam pietų – tetė laukia su lazda: – Nu tai a teip jūs karves ganot?! Mžš. Su našuliu eina, gal obuolių nešas Dglš. Ale gražumo! Susirenka bernai, ateina su muzika, giesmes dainuoja Aps. Pasilipo greit su visu [ką nešėsi] į medį Jrk47. Ji turėjo su savim kelis šimtus Gs. Siuntė, siuntė mane motinėlė in Dunojų vandenėlio su aukso viedrais BsO47. ^ Su šunimis – ne svečias, su vaikais ne viešnia Bs26. Su dalgiu nelauksi giedros, su grėbliu lauk giedros B635. Kasčius su devyniom kašėm [atvažiavo] (sakoma įkyriai klausinėjančiam: kas čia?) Ds. Ubagą už stalo, tai anas ir su mašna in stalo Skdt. Aukso su savim nenusineši, bet par jį į dangų kelią surasi LTR(Šl). 3. žymint kieno pažiūras, įsitikinimus, polinkį, nusiteikimą: Mes labai gerai pažįstam Senavaitį ir žinom, su kuo jis (kokią santvarką palaiko) V.Bub. Juk, manau, gerai matai, kad liaudis su mumis J.Marc. Kas su Dievu, ir Dievas su tuomi S.Dauk.pasak (su žodžiais, žyminčiais sakytoją, kurio žodžius pakartoja kitas): Su Povilu kalbant (kaip Povilas kalba) brš. 4. žymint asmenį ar daiktą, dalyvaujantį tarpusavio veiksme (kai bendraujama, rungiamasi, suartėjama, skiriamasi ir kt.): Su tėvais didliai gerai buvom, tiek geriausiai sugyvenom Ms. Aš su visais sugyvenau labai gerai Bgs. Neturėkit su jais draugystės Ėr. Geid pats su tavi pasigentinti S.Dauk. Visi driaugai tam kartuo kaip i panos – su vienu nedriaugau[ja] Trk. Judu su savo pačiute labai gražiai sutinkata Sch162. Įsibičiuliavęs su vienu lietuviu S.Dauk. Draugauti su kuo, bendrauti su kuo NdŽ. Nerūpinkiatėse apie aukštus daiktus, bet laikykiatėse su nusižeminusiais VlnE157. Štrimas su Dickum buvo seni pažįstami FrnS1191. Sudiev visos gentys, sudiev ir laukai, gal jau nesmatysim su jums amžinai LTR(Mrc). Aš negaliu neatsisveikinti su nameliais FrnS1194. Ir su juo pasisveikinau J.Jabl. Nenusiveža anas kalbėti su manimi J. Vagone išsikalbėjęs su savo kaimynu KlbV60(J.Balč). O štai du vyru kalbėjo su juo Ch1Luk9,30. O su gi kuo tada mumus daugiausiai apie tą poną kalbinėt pridera aba kur jo gi ieškot MP166. Nebuvo nė su vienu taip sunku rasti kalbą kaip su Vaciu V.Bub. Jis rusiškai su jiem šneka Lnkv. O tada, regi, tėvas jau su mums mažiem maž lietuviškai kalbėjo Cs. Brolelis ant žirgelio sėdėjo, su savo sesule kalbėjo LTR(Rdš). Kardelį rankon turėjo, su seserėle kalbėjo DrskD69. Ateina dienelė – nėr su kuoj kalbėti; ateina naktelė – nėr su kuoj gulėti LTR(Mrc). Aš turu su svetimais mylėtisi CI409. Su visais gėriau, su visais šokau, tiktai vieną mylėjau, sau širdelėj turėjau LTR(Kpč). Kap su savo bernužėliu šokau, tai jis mane an rankelių nešė DrskD89. Negavo su kuom pjaut (žmogaus padėti pjauti) Ėr. Krikštynų laukia su Antanioku jų mergiotė Ktk. Duktė gyvena su kitu vyru, sūnus gyvena su kita boba Trk. Matai, su pirmoja turėjo šešis vaikus, su antroja turėjo penkis, su paskutiniąja vėl šešis Trk. Su tąja boba vaikų ans netura LKT99(Pvn). Dėdė su tokia boba susiplojęs buvo Skrb. Jonas su Petru sumainė savo daiktus GK1939,103. Su kaimynu kaip mainysi: jei liekamas [arklys] – parduoda Žg. Neklauso – nereikia. Tai ko?! A su juo aš kariausiu?! Mžš. Atsibodo man su musėm kariaut Mžš. Aš su anuo atsikratysiu, nepasiduosiu anam Trk. Su bitėms atsimušt negalėjom Lnk. Čia viens, rėkaudams durnai, su podagra pjaujas, o kits ten, kitaip dūsaudams, daktaro šaukia K.Donel. Šiandien turi būti paskelbta kova su įvairiais šablonais, štampais, schemomis poezijoje A.Vencl. Ir kariavo (Antiochas) su Ptolomėju, karaliumi Egipto BB1Mak1,19. Muno tėvelis pirkęs, ka parejo iš karo su turkais kariavęs Vvr. Jeigu aš kovosiu, tai aš žinosiu ir su kuo I.Simon. Micholas ir angelai jo kovėse su smaku VlnE173. Lašininskis su kanapinskiu mušės visą naktį: jau lašininskį kanapinskis numušė (po Užgavėnių) Erž. Aną dieną su gaidžiu pešės – ve ciekis (gaidys įkirto vaikui) Erž. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Su kits kitu muštis B. Mins po cielą savaitę su kits kitu, kits kitam padės Ms. Paršeliai bruzguliuo[ja] su kits kitu po laidarį J. Nors jų nuomonės skyrėsi, bet su viens kitu draugavo J.Balč. Su viens antru B917. Varžytis su kuo NdŽ. Ne seniams su jaunaisiais lenktyniauti LTR(Pp). Da tu nori su manim imtis? LB179. Ugnis dar kartą pakilo grumtis su vandeniu P.Cvir. Su vyrais muštynes nekelsiu Krm. Ans ... vaidyjas su šulmistrais ir barasi keikdams K.Donel. Dar greičiau susibarsi su kuom išgėręs Btg. Bet mano pati atsisakė parduoti, nepasitarusi su manim J.Balč. Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Ar nuskendo, ar išplaukė, ar su našle suderėjo (susižadėjo) J.Jabl. Suginsiu vėl su Akvilia, Alyzas ateis iš krūmų J.Balt. Ir lietuvninkai su vokiečiais susimaišė K.Donel. Susidėti su kuo NdŽ. Buvo pasimetus su vyru Kdn. Retai kada atsitikdavo, kad atsiskiria žmona su vyru Pnm. Pagaliau jis kreipėsi į tėvus ir motinas, seseris ir žmonas, kad kantriai pakeltų atsiskyrimą su savo sūnumis, vyrais ir broliais V.Myk-Put. Skirtis su šeima NdŽ. Nei padaras kuris kitas negalės mūsų su juo perskirt DP133. Ir tik prievarta vokiečių ordinas teperskiria sėlius su lietuviais K.Būg. Su juo ir kiti kalbininkai nesutinka J.Jabl. Ir viskas ne brangiau kaip miestely krautuvėse, ir ne už grynus pinigus – galima su Jankeliu atsilyginti kiaušiniais, kruopomis, miltais V.Krėv. Su manim nedrąsi ir tyli, tu juokiesi linksmai su kitais K.Bink. Užuodus cigaro dūmus, Viliui vėl prisiminė praleistasis su Tautrimu pirmpietis I.Simon. Aš su tuo advokatu reikalų turiu Skr. Dievas jokio reikalo, rodos, neturia su tavim, tai ko tu jį šmeižtum Jrb. Šiandien jis (sultonas) delsė ištarti savo paliepimą, nes kraujo troškimas susidūrė su jo smalsumu išgirsti apsakymo galą J.Balč. Vienas šniūro galas durias su Paliūnėm, kitas su Rubikiais Ktk. Mėsa su mėsa sueina (visada turime mėsos) Strn. Su protėvių kultu siedintinos ir gintarinės žmonių figūrėlės, rastos Juodkrantėje . Klikūnų miškas par pusę su Aneliavos mišku (sudaro vieną mišką) Pg. Neprieteliai tavo suspaus tave ir su žeme sulygys tave VlnE101. Kaip greit su smerčia – žakt – ir nebėr [žmogaus] Ktk. Jė, ano ten šienavimas: kai tas sakė – su bulium ant pusės (tik žolę nukapoja) NmŽ. Jis mane su žeme sumaišė (išpeikė mano kalbą) Krkš. Nesuprasi čia: ta kalba – tep kap kruopos su kopūstais sumaišyta . Su kuo dalinas duona, su tuo ir druska PPr132(Jnš). II. pažymimiesiems santykiams reikšti. 1. žymint daiktą, savybę, kuriais apibūdinama jų turėtojo pastovi ypatybė ar koks laikinas požymis: Buvo atėjęs žmogus su viena ranka LKT273(Krs). Pamatė su devyniom galvom smaką iškylant LB262. Vakar buvai su abidvim kojom, o šiandieną viena koja PP46. Jis jau senas žmogus, su tokiais žilais ančiakiais Šmn. Sūnus ano jau buvo su žilu plauku (pražilęs) Trk. Tai jau sušalai, kad su raudona nosia? Mžš. Aš kaip gyva nemačiau žmogų su raudonom akim Vlkv. Turėjo tris dukteris, vieną su viena akia, kitą su dviem, o trečią su trimi akim LB233. Gražiaus su plaukais ilgais Krg. Kūmai nesusglaudę sėdėjo, tai vaikas su pradante Žl. Didvyžių mokytojas nedidelis ir su kuprele Gs. Veidas platus, su atsikišusiais skruostikauliais . Su plačiais pečiais KBI8. Visos mergelės su vainikėliais, viena Onytė be vainikėlio LTR(Grv). Buvo tokia Uršulė su vaiku Brt. Iš už medžio išlindo sargybinis su automatu ir paprašė dokumentų V.Bub. Gavo vyrą su numais, su mašinele Krš. Taip šnekučiavo du žmogeliai: abudu kailinėti, naginėti, su pirštinėmis, su lazdelėmis Žem. Žiūrėk, ir jis su kailiniais, su pušnimis J.Jabl. Jie buvo su baltomis kepurėmis NdŽ. Atsigula su juodom kojom baisiausia Mžš. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Tai mat jo išeita su marškiniais i įlįsta krūmuos[na] Mžš. Kitąkart nėjom nė su šilkinėm skarelėm, nė su bateliais LKT156(Grz). Žiemą senelis su vyžom eina Kp. Eina čia koks navatnas arklys su balta koja KlbIV88(Mlk). Neažmiršo pasakyt, kad arklys ne bet koks, o su auksinėm padkavom LTR(Dkk). Jiej trumpi, tiej paršai (šernai), ale kap su kuprom . Briedis, regėjau, per mūsų lauką bėgo su daugelia ragų Rod. Nusipirko vištų su kuodais – kuodai ant akių užkritę Jrb. Jūros builiai su didele galva Krg. Šiemet kumelė su kumeliu NdŽ. Ta karvė yr su trims veršiams Plik. Ta rudė (višta) šįpavasar buvo su kalakučiukais (išperėjo juos ir išvedžiojo) Sml. Pažiūrėk, ar višta su kiaušiniu Ukm. Su šėtonu tie anų arkliai: vien mūso kviečiūse! Šts. Toks gėrimas jau su grieku Plt. Jomarkai su arkliais – vieni pirkdavo, kiti parduodavo Mšk. Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut K.Donel. Šiandie oras su saule Grž. Žiūrau – užeina juodas debesys su dideliu griausmeliu LTR(Kpč). Velykos buvo su sniegu Ėr. Pilki debesiai – su lietum Ktk. Negreit su saule išauš dar rytas! Mair. Sakė, kad rytoj da bus su lietum Žl. Aug žalias jovaružėlis su trimis liemenėliais JV134. O tik išdygo žalia liepelė su aukso viršūnėle LB134. Dobilai augo penkioms šešioms šakužėlėms su devyniais žiedeliais (d.) Nm. Iš panuovolių šienas su dobilėliais Pb. Gryčios būdavo su dūmais, langeliukai mažučiukai Užp. Su luobais bulbių išvirs Dbg. Alus kvapnus, su putele – buhalteris net tris stiklines pagret išgėrė J.Paukš. Man sušutus mėsa neskani – ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi Pv. Man diena su darbais (kai dirbi) baisiai striuka Mžš. Darbas su daina visad greičiau eina Skrb. Raudà su balsu Vlk. Jei ant adatos liks prikibęs lašas – pienas grynas arba su menka priemaiša . [Linai] su spaliais Gsč. Mikšio jau su žiburiu Dbk. Juk čia, pas mumis, daugiau yr su mašinelėms nekaip be mašinelių Vkš. Su mažais turteliais gera mergelė JV359. Ar tu negali ieškoti sau lygios su kiek tūkstante pasogos S.Dauk. Aš būč nusipirkus kitą, aš da šiandiej su rubliu Slk. Rado gražų šulniuką ir su rentiniuku LB267. Man gardu su aguonom pyragas Ktk. Ir besispardydams [ponas] su valgiais parmetė stalą K.Donel. Jūso darbas su kupra (sunkus, nuobodus) Smln. Kad ir su ožiu toj (užsispyrusi)! Pv. Naujokas buvo žmogus su dūšia (geras, gailestingas) Gs. Taip, tas vyras su galva A.Vencl. Palauk, ten tas senis su pakaušiu (gudrus) Krš. Aha, čia boba su kiaušiniais (labai smarki) Pn. Ta buvo senė tikrai su kiaušiais (per daug energinga) Žg. Jo šikamoja su lankčiu (labai gudrus) LTR(Prng). Laukia laivų su grūdais J.Gruš. Skarelę mezgu su kaimais (kraštais) KlbIV88(Mlk). Laiškas su pinigais 56. Išplėšė lapą su eilėraščiu ir sudraskė . [Šarūnė] įjungia radiją, susiranda tolimą pasaulio stotį su ausis užtrenkiančia muzika V.Bub. Išvargęs nuo ilgos kelionės, jis atsisėdo prie vieno lango su gražiu reginiu į daržą J.Balč. Gal jau mišios su stalais (su vaišėmis)? Pv. ^ Šventa Ona su duona, su uoga ir su subine nuoga Skr. Visi šventai su ledu, šventas Jurgis su lapu LTR(Lkv). Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais J.Jabl. Dešims su šaukštais, vienas su žagre LTR(Dglš). Biednas su tarba, o bagotas su dviem LTR(Dglš). Alkanam ir duona su medum LTsV318. Visur duona su pluta J.Jabl. Skubyk – ir ši diena bus su vakaru Sch77(B). Naktis su galu – eik gulti, bet neišmiegosi Lk. Žinok – pinigas su galu Snt. Platus su kraštu, o gilus su dugnu (viskam yra saikas) Erž. Ilgas su galu, gilus su dugnu Ds. Bažnyčioje su sparneliais, namie su nageliais LTR(Šl). Ak tu pone su kapone, ką aš čia dabar padariau! (sakoma išsigandus) Skrb. Patėviui rastas vaikas vis su marškiniais gimęs (nemielas) Stč. Atėjo ponas su devyniais žiponais; kol aš jį nuvilkau, pati pravirkau (svogūnas) J.Jabl. Meška su kišene (krosnis) . Kiaulė su keturiomi ausimi (gelda) LKKIX219(Dv). Ne karališkos padermės, bet su karūna; ne raitelis, o su pentinais; ne sargas, bet visus anksti pažadina (gaidys) LTR(Klvr). Su marškiniais gimė – nuogas vaikščioja (sūris) LTsV536. 2. žymint daiktą, užpildantį kokią talpyklą: Ji pagalvojo, kad tas puodas su sėlenomis riogso kampe be naudos J.Balč. Anie visi maišai su miltais Sml. Mužikas kibo už darbo ir pripylė vežimą su auksu BM404(End). Jiej apžiūrėj[o], kad diečka užmaišyta su duona jau kept LKT230(Jz). Išėjo bernas laimės ieškotų, terbelę su duona až pečių ažsimetęs LTR(Dkk). Pridrėbė savo kodį su medu BsPII13. Taigi jau sakė, kad ir korį įdėjo su medum Slm. | Reik pildyt širdis su tikėjimu, su drąsumu, jeib gintų, kas mums šventa Vd. III. objektiniams santykiams reikšti. 1. žymint darbo, užsiėmimo objektą: Niekaip negaliu apsidirbti su savo darbais GK1939,104. Ajei, labai sunkus darbas su linais! LKT360(Vvs). Su linais daug darbo Šlu. Namie daug darbo su tuo pienišku, su tais sūriais Mžš. Atiduok man dešimtį kuprių, tau užteks trijų dešimčių, ir tai turėsi užtektinai darbo su jų prižiūrėjimu J.Balč. Vokietijos gilumoje niekas nesirūpinąs žemaičiais, vokiečiai turį gana darbo su savim I.Simon. Labai nuoširdžiai su jaunais literatais dirbo poetas V. Montvila . Vis su darbais minuos, ale niekaip nepriveikiu Ds. Man laukui patręšt mėšlo neužtenka, o čia terliosiuos mat aš su pieva A.Vien. Dirbom su daržais: bulves nukasėm, kopūstus nukirtom Jnšk. Su daržu jau sustvarkiau Ktk. Moterys ir vaikai plėšėsi vieni su šienu, su mėšlu ir kitais darbais . Dabar žmonės pradės jau su šienais GK1939,103. Visą vasarėlę reikia gaudytis su paukščiais LKKIX165. Ka nė[ra] kada: tai ruoša, tai su gyvuliais Mžš. Ot kur jis nuginęs su žąsim! Lnkv. Nu, susitvarkė su kūtėms, su troboms? Trk. Moterys ... tuo laiku tankiausia užimtos esti su audimu BM224(Krk). Gali daryti su juo bandymą, jis tikrai vertas tavo dosnumo J.Balč. Ką tu su vaikais (vaikams) padarysi! Ktk. Ką tu veiksi su ta dėžute ir su tuo tepalu? J.Balč. Tai kas su tavim daryt, kad tu vėpla Modžiūnų? Tvr. Nieko tu su juo nepadarysi GK1939,103. Žmonės negalėdavai ką padaryt su jais (vilkais) – šautuvų mažai buvo LKT246(Kair). Nebežinau, ką su tai karve reiks daryt LKT280(Ssk). Ką tu čia su mano vadžiom padarei? Suvarsluok ir padėk, kur buvo! K.Saj. Bet anglų vyriausias karo vadas Malboras tyčia vilkino su [karo] pabaiga J.Balč. Skubina bobulė su pusryčiais: šiaip bjaurybės kiaulės, parbėgusios iš lauko, duris išgriaus V.Krėv. Su priesaika paspėsim. Pirma ištirkim ąsotį su alyvomis! J.Balč. Nelauk su šėrimu per ilgai Rdž. Motriška su sūriais, su pienu pasidėjusi bepardavojanti Šts. Žmonės ... pradeda kupčiauti tai su šiuomi, tai su tuomi A1885,61. Su ugnim juokai prasti V.Bub.žymint objektą, kuriam kas duodama: Kam lesini kiaušį su vištoms, kramšė viena! Dr. Dešrą sušėrė su kate M.Unt. 2. žymint objektą, kuriam skiriamas tam tikras dėmesys, kuriuo rūpinamasi ar kuriam rodomas palankumas: Džiaugas vaikai su motyna, ka geresnė (sveiksta) Krš. Tėvai su dukterums neatsidžiauga LKT94(Krš). Su tuo berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi (d.) Všn. Džiaugiasi su tais čebatais [vaikinas] BsMtI21(Brt). Balys girias su panelėm LTR(Ob). Ko tu čia giries su tuo savo lapūku! Ka da būt vyras kaip vyras, o daba... Jnš. Su savo darbu giras, šneka be galo, be krašto Krš. Ji paskui gi su tai dalia jau vis gyrės LKT234(Nmj). Kuo tu teip didžiuojies? Ar su savo didžiu turtu, ar su gražumėliu? (d.) FrnS1200. Ciocikė labai rūpinas su tavim, labai įtikai DūnŽ. Niekas su munim nerūpinas Pvn. Ale jau su šeimyna nė biškį nesirūpina Grd. Ko tu rūpinies su mano žeme, pati būdama plika LTR(Žg). Nesirk tu su munim Jn. Aš suku galvą su tuo Petru (galvoju apie Petrą) Mžš. Nėr pasitikėjimo su juom Užg. Jie su išėjimais, o ma[n] visada liuoba – liuobk ir liuobk Gs. O kaip su tėvu? Jokios žinios? K.Saj. Nu kaip begyveni? Kaip su sveikata? Trk. Su tai krupe visi teiraujas DūnŽ. Kaip žmonės kalba, jis nelabai spaudžiasi su pinigais! J.Balč. Negi atsiliksi su pradalgiu pievoje ar su baru pabarėje V.Krėv. Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky V.Bub. O aš tuomet buvau jaunas vaikinas, turėjau gerą tarnybą, nesivaržiau su išlaidomis A.Vien. Su rubliu neskaitaus, su pavalgiu neskaitaus Brs. Tėvas su gėrimu nesilygo Nmk. Maž anas kai kada su gėrimu perdeda KlbIV88(Mlk). ^ Nesigirk su kailiu, nenušovęs žvėrio Gdž. Mešką vedęs, su meška ir džiaukis . Su kito liga nė[ra] reikalo sirgt Mžš. Su ponu nesidenk, o su vandeniu nesiremk Šln.žymint kokį įvykį, sukaktį ar šventę, kai ta proga sveikinama: Su Naujais metais, su nauja laime! sp.pabrėžiant kalbos, minties turinį: Su mažumu bulvės nebūtų mažos, tik kad būtų daugiau Šts. Su girtumais nėr ko nė besakyti – visi buvo girti Šts. Su davimu kaip sau nori, gali ir neduoti . Su rašymu gali ir nerašyti, jis ir be laiško sužinos . Su Petru mat teip: ka dirba – dirba, ka ne – ne Mžš. Tai kaip su arkliu? Pasakysi Paurukui kinkyti ar pačiai šūktelti? J.Balt. Tai kaip būs su pirštinėms [ar atiduosi]? Gršl. Bet sakyk tamsta, kaip su organizacija? Ar jūs turite paruoštų vadovauti sukilimui žmonių, ginklų, parako, švino? V.Myk-Put. Kažno šiandiej kaip su lietum (ar bus lietaus)? Ktk. Kažin kaip čia daba bus su tuo važiavimu: ar išvažiuosim, ar ne? Jnšk. Tokios tatai madelės (tokios tokelės) y[ra] su viskuo KlvrŽ. | Elzytei da nepasakyta su kaldra (kad reikės antklodės) Krok. 3. žymint būsenos sukėlėją, priežastį: Pagaliau visi su tuo ūžimu apsprato LTR(Dkk). Apsiprato su tokiu gyvenimu Žem. Tariu teip kaip jau papratęs, pasenęs su ta kalba Vdk. Senis palikęs su ta koja teip stiprus (koja sugijo) . Vaikas jau išgijęs su akimis Šts. Su tavim [būdama nėščia] tep jau nusilpau, kad [tau gimus], būdavo, parpuolu Mrj. Su duona mes kasmet lengvai išeidavom Mrj. Jei, parduodant kurį daiktą, pardavėjas pavydi pirkėjui, tai pirkėjui su tuo daiktu nesiseks LTR(Grk). Žinai pabajysiu aš tau atsitikimą, kap man su karvėm buvo Pv. Koks čia galvosūkis su tais žodžiais J. Lyg taip su garbėms visoms ir man pasidarė K.Donel. Ak! – tarė Selmas, jau toktu su mūsų gadyne K.Donel. 4. nurodant asmenį, kuriam kas atsitinka, kurį liečia koks įvykis, kuris patiria kokią nors būseną, arba daiktą, esantį kokioje nors būklėje: Teipagi ... destis su valdonais, kurie paskui vyresnius savo eit SPI126. Argi jau su žmonėmis čion niekados nieko ir neatsitinka? V.Piet. Atsitiko šitai taip netikėtai, kad iš pradžių nė nesupratau, kas čia dabar su manim pasidarė J.Balt. Su maniem jau baigta: baigiu kojas ažkratyt KlbIII19(Lkm). Kas su tavim yra? NdŽ. Ar jau man galva apsisuko, ar su tavim nebegerai . Ši tuojau apsistojusi išsirito iš ratų ir veizdėjo, kas ten dedasi su jos tekiniais M.Valanč. | Laimingai su jumis (sakoma atsisveikinant) Dg. IV. būdo santykiams reikšti. 1. charakterizuojant veiksmo atlikimo būdą: Su žinia, tyčiomis Q626. Su baime ir drebėjimu B917. Su teisybe, tikru būdu B918. Su dūsaujimu B918. Su noru, su vilčia, su laisve, su išmonia, su mestu, su nuomonia, su sieku, su mąstu Sut. Su Dievo pagalba N. Gyvenk su pataupa, tai turėsi J. Su atida darbą dirbk J. Su mielu noru, su gerumu, su piktumu, su pasididžiavimu, su pasitikėjimu, su didžia pagarba NdŽ. Su pabaidais prašo Als. Jis su verksmu prašo, kad nemestų žemė[n] Brž. Oi, broleliai ..., tai jūs prašykit savo motinėlės su meiliais žodeliais, su gailiom ašarėlėm (rd.) I297(Mrs). Frankas baigdavo anekdotą su ašaromis P.Cvir. Einu su džiaugsmu, imu su verksmu – ne mano vainikėlis BsO204. Kaip ponas Vereščinas mirė, tai visi baudžiaunykai apsikabinę vienas kitą su ašarom džiaugės LTR(Ant). Su džiaugsmu namo atkūriau Str. [Žiedą] maustė maustė su tuoj džiaugsmu, ir jam pripuolė pilna rublių cidabrinių (ps.) LKT384(Kpč). Jis su didžiu balsu šaukė KI148. Anys (velniai) gi nebekalba su balsu, ale anys parašo Trgn. Sako, ką jau bieso nejuokys, juokis, sako, su balsu, i gana Als. Švilpia vėjas su balsu Ktk. Nusibėgo vėl su didžiu šauksmu ponop savo MP106. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti K.Donel. Mes stovinėjom prie daugelio salų ir mainėm savo prekes su dideliu pelnu J.Balč. Su bildesiu nugrimzo ta skrynė į dugną Skdv. Jį vakar su triukšmu išvarę J.Jabl. Aš ateisiu, tai tave paimsiu su vėju, su šturmu LB158. Dievas kaip šoko su smarkumu ir nutvėrė kalaitei už uodegos BsMtII10(Nm). Šuo šoko su visa smarka NdŽ. Tas vokietys su skuba sugrįžęs prie to žmogaus Sln. Sunku gyventi su teisybe GK1939,103. Menkas žmogus buvau, ale nebijojau gero vyro, dirbau su nuomoniu Btg. Su durna galva nepirksi (visko galima susilaukti) Kv. Bažnyčią Viešpaties valdė su dide išminte ir kuklumu M.Valanč. Aš liuob sakysiu: reik gyventi su protu Skd. Reikia i sugert, ale su galva (saikingai) Švnč. Tie jau su noru duoda jam po 100 rublių BsPIV219(Brt). Tas žmogus, kurs daug trūsinėjęs bei prisivargęs, savo prastus valgius vis su pasimėgimu valgo K.Donel. Tas grobis – tai mažos žuvytės, nes didesnes tik su vargu praryja T.Ivan. Su dideliu vargu Jadvyga sutramdė kerštingus tėvo jausmus V.Myk-Put. Nieko gero nepasakei, Alaušai, – tarė [tėvas] su kartumu J.Balt. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą slenka ir kad kartais su piktu jį reikia pajudyt K.Donel. Anas net su piktu ant manę šoko Blnk. Ką čia benuveiksi pykdamas. Juk esam broliai. Gėda su piktumais atsisveikinti K.Saj. Taip tas žmogus lyg nusigando, pamislijo sau: „Čia yra jau ne su geru“ DS256. Su geruoju tokį metą nieko nepadarysi LKT91(Vvr). Jei pikta dvasia esi, su geru išsikraustyk iš čia LTR(Plng). Svečiai iš visa ko juokėsi ir žiūrėjo, ar su dora bus čia galas Žem. Kunigas [Mackevičius] sutiko savo svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išlikusi poemos dalis parašyta su poetiniu polėkiu . Vertėjas kalbėjo su žemaitišku akcentu . Išsiėmęs iš kišenės savo piniginę, su nusižeminimu padaviau ją šeimininkui J.Balč. Betaig laukiu su meile PK179. Kiekvienas su nobažnia širdim tarkite amen WP146. Idanti tatai su linksmybe darytų, o ne dūsaudami Vln40. Ne su kantrybe sirgo, su puikybe Ggr. Švenčia su alkinimais ir maldomis DP621. Idant drąsiai ir su visu nusitikėjimu Jį melstumbim VlnE20. Nešu štai dov'nas mano ir giesmes su gi viera APhVII95. Mums reikėjo su darbu, su prakaitu vargti, o daba mokiniai nieko nežino Ms. Valgo duoną, savo rankomis su prakaitu uždirbtą Rp. Pieminelis vargdienelis su talka avis vadavo Plt. Ir abidvi dieni su talka vežėt? Slnt. Rugius kuldavo su talka Gdr. Su nedaug žmonių iškūlėm Pšl. Žmonys su pečiais nešė Krž. Su lietum kasėm bulbas Dglš. Su saule lyja Pc. A paklydo (pašėlo) – lietus lyja su saulele! LKT242(Lnkv). Kai su saule lyja, grybai dygsta gerai Sug. Pirmu su lytu lijo, o paskiau su kriuša Šts. Žmonės taip pat būdavo pasiruošę ir miegodavo su drabužiais K.Bor. Su pirštinėm negaliu nieko dirbt Trgn. Kiti nesisveikina su pirštinėmis (pirštinėti) J.Jabl. Gerai, kad jūs teip nešiojat su skyrimu, o kitos mergos vaikščioja pasistatę kaip šiurpes kuodus Slm. Eina jau su lazdelytėm KlbIV88(Mlk). Kur lygu, einu be lazdžiūtės, ė kalnelin su lazdžiūte Prng. Tu įčepkiojai su dumblais (nenusivalęs kojų) į kambarį Snt. Ir su naginėm ėjau, ir bridau [basa] Skrb. Iš Varšavos atejau pėsčias, su vokiškom klumpėm Grv. Užaugau su naginium, brangioji Mšk. Su dviem kirčiais jų visų galvas nukirtęs Jrk139. Ale [Dievas] su pilnoms saujoms mus vis šert nežadėjo K.Donel. Aš prabūvu su pienišku – kiek man senai tereikia! Mžš. Negaudami pinigų, darbinykai tur badaut arba su pluta gyvęt . Ne kartą atsitinka, jogei amatnykai su dienos uždarbiu minta P. Su tais gyvoliukais maitinamos (iš tų gyvuliukų mintame) Vgr. Ale gražiai pamiršau, kad nūnai su nieku (reikia pasninkauti) Alv. Pyrago su pasnyku [Kūčioms] iškeps Pb. Tu nieko nedirbi, ir valgai su mėsa Ps. Gavėnia buvo, su grybais valgė, su kanapėm (jų įsidėdami, pasiskanindami) Lp. Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi, – vislab bus gardu ir tau didei susigadys K.Donel. Bulbos su juka, kada su vandeniu verda . Bulbos su juka, ne sausos – tik srebiam Klt. Valgyk su duona [spirgus], sočiau bus Sml. Valgytų su medum duoną BM36. Iš kruopų su krauju kepdavo dešras LKT177(Smln). Mes ragaišį dažniausia kepam su bulbom (į tešlą dedam bulvių) Sml. Pavasarį ausdavo audimus lininius su vilna Vl. Jie (karoliai) irgi buvo suveriami protarpiais su žalvarinėmis įvijomis MLTEII69. Su kanapėm blynus kepėm Mrc. Mes be duonos gyvenom, su bulvėm apsiėjom Pn. Šiečką pjauna su burokais, su bulbom KlbIV87(Mlk). Duoną kepė su javu LKKXIII21(Grv). Ar dakulsi [rugius] su savo duona? (menkai kulia) Lp. Ir dar vištai liepė galvą nukirsti. Priims brolį su vaišėmis P.Vaičiūn. Dukterį priėmė motyna su duonos kepalu ir su druska M.Valanč. Jis skaitydavo naktim su žvake Vb. Virk su kauleliais [vyšnias], nespėckiok Lel. Tas piktasis išvirto su visoms durims Krg. Uraganas su visomis šaknimis išrovė daug medžių, sugriovė šimtus namų sp. Gal Jonas ir žinai: užsimušė Ulio žentas su motociklu Mžš. Parsivežė vaiką su grabu (mirusį) Šv. Su aslom seniau gyveno Mrc. Aš su piršliais berną pažinau Dbg. Čia viskas su žinia buvo, sargai žinojo, kad teip nepaprastai padarė Lnkv. Kap žiūrau, tai šiemet visiem su žinia lašiniai (nedaug jų turi, visi taupo) Pv. Netura darbo i laksto patrobiais su liežuviais Trš. Eina pabobiais su liežuviais Krš. Žinai, cigonas vis turia ką pasakyt – su pamušais (įmantriai, dviprasmiškai, vaizdingai) Erž. Kai ėjom miestelin, dar su dvasia (ne per smarkiausiai) lijo Mžš. Jį, sako, su varpais, su kalbomis sutikę J.Jabl. Teiravos, ar laidos su mišiom, ar be mišių A.Vien. Aš palaidosiu savo mergelę su didžiu gražumėliu: su raudojėliais, su būgnužėliais, su garsiaisiais varpeliais, su kunigėliais, su mokinėliais, su margais vargonėliais JD1216. Tavo vežimas dega su ugnia Mžk. Su vėju (pavėjui užtaisius tinklus) reik žvejoti Nd. Ir paleidė čerus su vėju Lz. Su srove R144. Su srove plaukti gali ir bet kokia miegalė žuvis J.Jabl. Jie atvažiuodė su vandeniu (pavandeniui) Grv. Visi mūsų sumanymai nulėkė sau su dūmais . Su maistu žmogus gauna gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų . [Dočys,] žyniavimo bobiško baisumą pajutęs, su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. Ans pakėlė akis, veiza: su vienu sykiu pamatė pliką motrišką Dov. Turto nesukraunam, o su savim išeinam (sau visko užtenka, suduriam galą su galu) Lpl. ^ Su tuščia dūšia (nevalgiusiam) keliauti B1012. Su viena koja po žeme (grabe) būti B513. Su klėbiu groba, pro pažastes smunka Plt. Reik nešt su dūšia, su kūnu (iš visų jėgų) runkulius Erž. Su žinia žėkai giest ST405. Geriau biednam su garbe būti, negu turtingam su gėda pūti LTR(Zp). Geriau su vargu ką su grieku LTR(Dkšt). Su geru daugiaus ištaisai nekaip su piktu ST373. Gyvenam su kaklu be galvos (nieko negalvodami) LKKIX165. Su melu netoli tenueisi Vdn. Su melais toli neisi, vis tiek paklysi – sugaus, ir viskas LTR(Grv). Su melu nueisi, tik atgal negrįši PPr132. Su melu tai tik išeisi, bet jau negrįši Smn. Su klasta niekur n'išeisi ST372. Jaunas su syla, senas su malda KI243. 2. žymint veiksmo atlikimo įrankį, priemonę: Daba su rankoms mažai kas ką bedirba, vis su mašinoms Sd. Vìsa su rankom: ir iškult, ir linai išmintie, visa kas buvo LKT312(Rk). Su rankums rauna linus Erž. Su viena ranka tùri, su kita bruka LKT272(Ps). An vainelės jojo, su rankele mojo DrskD109. Atjoj bernytis per lauką, moja mergytę su ranka KlvD20. Ans prisilietė su pirštu manęs J. Ta su pirštais laupai duonos bakaną J. Priejęs spragtelėsu su didžiuoju pirštu tau į kaktą Pln. O kiti, taip jau girti, neturėdami peilių ir su rankomis apgniaužę lašinius ėdė K.Donel. Su rankom geriau valgyt kaip su šakutėm Kur. Su ranka daugiau padirbsi nekaip su koja Pn. Anuodu vis su nagais nudraskė Sch242. Seniukas tik su rankove pašluosto savo plikę ir vėl tašo sienojus Skrb. Su viena ausia negirdžiu LKKVI277(Mžš). Su burna suimk kertes skepetos, ne su rankoms Šts. Ponas labai norėjo gert; pats prie upės atsigulė ir geria [v]andenį su burna GB81. Eik su kojomis PrLXVII3. Spyrė man su koja M.Valanč. Su kojom spardė Ps. Dėdė davė davė ir su kojomis spardė, su kumščia per galvelę Žem. Rodos, ožys an tvoros lipa teip su kojom LKT184(Skr). Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina ir su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Kad kas duotų su keliu, ir subyrėtų tos durelės Rz. Būras su tokiais jaučiais aria K.Donel1. Juodu arė plyną laukelį su naujoms žagružėlėms KlvD10. Čia su mašina pasėta Btg. Labai gražu būdavo žiūrėt, kai su pjautuvais pjauna: viena lenkias, kita kelias LKT280(Ukm). Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom Tl. Su peiliu perpjovė Pšl. Mašinų nebuvo, viską – avižas, miežius, rugius, kas bebūtum, su spragilais [kūlė] Ms. Iškrėtę kūlius, da sukloja klojime ant laito ir parkulia su kultuvais Skrb. Dar mano motina verpdavo su šitąj, su verpste Gdr. Išaudžiau abrūsą su dvyleka nyčių Klp. Su daugiau nyčių ausi – puikesnį audeklą turėsi Dr. Su girnom sumaldavom i duonai, i miltam, i kiaulėm Antr. Girnas suka su miliniu Mšk. Aš su lopeta kasu, tai jie juokiasi LKT222(Vnd). Tada pripuolę su kirvio penčia ..., pribaigė gulintį jaučią BM71(Žb). Medžius kirsdavo su kirviu, pielų nebuvo Antr. Šimonių piliakalnis senais laikais su kepurėm supiltas Ps. Su savo lazdoms mostiegavo Jrk69. Kaip apsidžiaugsiu, su rykšte bausiu savo jauną mergužėlę dėl neviernų žodelių JV445. Duok su mietu par sprandą tam gyvatei! Mžk. Ka duosu su mazginiu par nosę! LKT99(Užv). Mane teip papykdė ta karvė, ka nonc ir duok galvo[n] su pagaliu Skrb. Tetulė įpuolusi su vytimi ėmė mane raižyti Žem. Kupčius ... suriko ant šunies ir sudrožė su botagu BM144(Pkr). Aš to viulko nebijau, su pušine nuvijau (d.) Ds. Mortytės dar su pagaliu neužmuštum – ko jin mirs! Gdž. Kaip su kirviu į kaktą įkirto (labai paklusnus) Vdk. Visas jo turtas buvo trys asilai, su tais gabeno iš miško malkas į miestą ir stūmėsi šiaip taip J.Balč. Lekia su geru arkliu [vandens per Užgavėnes] Ps. Su arkliais išminsi molį, išdailysi, ka blizga Grz. Į pryšdaubį vos benuvažiavau su vežimu neapvirtęs Trg. Ne visiems valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiuoti K.Donel. Krato šešios, septynios [moterys] – kiek linų yra, o čia veža su kokiem dviem arkliem LKT237(Kri). Sviestą, sūrį nešte nešė, varškę su rateliais vežė NS448. Buvau a penkiolekos metų, važiavau pirmą kartą su mašina LKT81(Bdr). Nuvažiuoja su matociklu in Kazį Ktk. Daba negali ant kelio pasirodyti – deda i deda su mašinoms, mataciklais Yl. Mūsų langai žiemą – su ragutėm možna važiuot (labai apšalę) . Su mašina aš greitas Jrb. Atvažiuoja jo brolis su mašinai, kad nereikėtų rankom nešiot LKT221(Žm). Aš leisiuos į tą urvą su lopišiu (į lopšį įsisėdęs) Plng. Su valtele prisiyrė prie krašto J.Jabl. Plačioms marelėms su laivužiu bėgiosi KlvD36. Plauk su laivu į Tilžę Rsn. Su skūra ožkiuko apvyniojo rankas jo ir kaklą S.Stan. Pasirišk aną po kaklo su nediktu siūlu Pln. Visi su pančiais dėvėjo susijuosę Rt. Susijuos su diržu ir eina Sk. Kaip aš jauna buvau, vyrai su šalbierkums dėvėjo Krš. Maukis su kelnėm anom švariom Mžš. Apsisiausk su balta drobule Pln. Katroj pirma iš [v]andenio išeisma, toj su gražiaisiais rūbais apsivilksma BM461. Rėdo nuoteką, ją apdeda galionu, aprengia su šniūrauka LKT206(Ig). Seniau buvo apsidariusios su ilgais, lig žemės sijonais Kl. Su viena jupuže kas dieną dėvėsiu, su antra jupuže – šventomis dienužėms JD780. Su kepure užsidėjo Ps. Kai nupinsiu vainikėlį, su juo užsidėsiu LTR(Lp). Liẽpa su batais kojas auti Plt. Su naujais batais apsiavė Ps. Aš pabalnojau bėrą žirgužėlį su tymelio balneliu JV700. Su bovelna apmes, su linais ataus – jau tas gažus buvo Všv. [Sveteliai] aukso žiedeliu bovyti, su šilkų juostele vystyti! JD874. Užgers tave žvejužėliai su rinckuoju vyneliu JV27. Ei pašers pašers bėrus žirgužėlius su grynoms avižėlėms LB28. Nėra su kuo šert, tie gyvuoliai kūdi Jrb. Prisipešk šiaudų iš kaugės ir turėsi su kuo karvei pakratyt Skrb. Nežinau, su kuo suknelės plėmas išimt Ut. Anys ėmė arklį, apitepė jį su smala BM462. Nesiglausk prie rato – su degutu susidirbsi Skr. Su riebuliais kaip mat išgydo arkliui niežus Gdr. Tetė grajys su smuiku, aš su armonika, tas Juzelis su klernata Trk. Gražiai pagrajydavo su armonikoms i su muzikoms, visaip Kv. Prausiau veidelį su rūtų rasele KlvD332. Prausi burnelę su ašarėlėmis, nusišluostysi su rankovėlėmis JV628. Su vandeniu šalta lietis Ps. Pamarėlėm mergelė vaikščiojo, su šukelėm galvelę šukavo LB133. Vilkus gaudė su duobėms Šts. Sugaus tave žvejužėliai su šilkiniu tinkleliu JV27. Su čiūryne čiurškia vandenį ant ugnies J. Kad trenkė su durim! Svn. [Močekėlė] užrakino svirno duris su aukso rakteliais JD746. Stogą reik apstiegti su trušėms Rmč. Pakausčiau bėrą žirgą su aukso žiedeliu (d.) Alvt. Mes su savim traukiam šlajus ant ledo N. Kruopus suks liuob su savim, kad sėlenos išbirtų Šts. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė K.Donel. Žąsiukai lekia su sparniem LKKV154. Kam i lazdą nešiočios, ka su ana nepasiremčio Plt. Ar moki šauti su strielba? Pn. Ant galo su kadagiais parleidžia karštai [rūkomą mėsą] Sk. Klausykias dorai, ne su avižoms! LKT109(Šv). Mes, lietuvninkai, pirm to, nepažindami svietą, dingojom vis, kad tik šveisteris ir prancūzas žmones su svetimais savo mokslais moka supainiot K.Donel. Degute degute, tu raibas paukšteli, su savo balseliu pravirkdei mane DrskD18. Bene šnekėjai su žodžiais, dvejaip galiamais išmanyti? P. Koks jis geras, neužgauna nei su žodžiu Vb. Ir loja kai kalė su liežuviu ant kitų Erž. Pasaga slenkstė[je] su mėšlais apsimynė Gršl. Avinas ... su kojoms smiltis tyčiomis sudulkino, kad vilkui akys su smiltėms pridulkėtų PP28. Lankas buvo užleidęs su prūdu Šts. Nuejo į baisiausias pelkes, apaugusias su krūmais LTR(ž). Viskas apaugę su medukais LKKV165(Smln). Bulbės apžela su žole Tl. Numindino sodną su arkliais Dr. Javus su galvijais slapčiai nugano prš. Varniukus su arkliu (arkliena) papenėjo Lnkv. Sušėrė šunį su dešra Šts. ^ Kojos ilgos – kai eina, kaip su botagais meta Ob. Genys medį kala, duoda kaip su kūju LKT87(Žr). Dirba kaip ne su savo rankom Gl. Man, motinai, lyg su medum per širdį, kas dukterį pagiria, – tarė juokdamasi šeimininkė LzP. Prie akių – su medum, už akių – su degutu Dbk. Su rykšte kūdikį nenuvarysi į kapines, su pyragu neparvadysi B795. Neš neš su uzbonu, kol ąsa nutruks (blogai darys, kol įklius) Antš. Ką su ranka paduosi, to paskui nei su koja neatsimsi Plš. Su kuo turiu, su tuo duriu LTR(Zp). Su kuo duosi, su tuo suduosi J.Jabl. Kito liga su pirštu maišoma LTR(Zp). Už gero padarymą po smerčio su liežuviu užmoka LTR(Vdk). Kas netur šunies, su kate siundo NžR. Ne ant stalo dedamas, ne su peiliu pjaunamas, ne su šaukštu semamas, bet valgomas (motinos pienas) Gd. Šimtai tūkstančių brolių su viena juosta susijuosę (šiaudų kūlys) LTR(Ds). V. laiko santykiams reikšti. 1. žymint reiškinį, įvykį ar daiktą, suvokiamą kaip veiksmo laiką; nurodant laiką, kuriuo vyksta, įvyksta veiksmas ar atsiranda kokia būsena: Su saule gulė, su saule kėlės J.Jabl. Su saule paskėliau, tai da ir atsisėdus nebuvau Skdt. Su saule (anksti rytą) išejau iš namų Dglš. Buvo su saule (dar saulei nenusileidus) pasakyta pareiti! LKT106(Krž). Petras su saule rugius nupjovė J.Jabl(Rk). Parvažiavom da su saule Alk. Eiva, sesužėlė, su saule namo JV156. Jau buvo po pusnakčio, tai nusprendėm uoste ryto palaukt ir tik su šviesa išplaukt . Dabar pasirink su šviesa obuolių, kad nebūtų supuvę Pc. Su šviesa da parejom namo Mlt. Ant Panevėžį išvažiavom su šviesele Sml. Banio buvo da su šviesa, kad mes parvažiavom Sml. Iš anksto išė[jo], o da su žiburiais b[uv]o Vilkavišky Gs. Neplauk, antele, neplauk, sieroji, per vidų ežerėlio. Užmesiu tinklą, baltąjį šilką, su diena nepažinsi TDrV14. Su rasa lengviau pjaut šienas Ktk. Su vieversiu kelk, lig tamsai darbuokis . Anksti vakar atsikėliau, su vieversiu Pc. Dabar juodu sukalbėjo ryto tikrai su gaidžiais atsikelt Jrk65. Atsikėliau su gaidžiais ir nieko nepadariau KlbIV88(Mlk). Su vištomis eina gultų, su gaidžiais keliasi J.Jabl. Tau tik sutemo, su vištom i eini gult . Reik gult su vištom, kelt su vištom Vl. Su tamsa išvažiavom, su tamsa parvažiavom Srv. Nesulaukęs ryto, dar su patamsėliu parbėgo namo A.Vien. Išvažiavau malūnan da su patamsiu Ut. Grįžta neanksti, su sūtema, septynios, pusė aštuonių Pv. Jau kokį hektarą su nakčia (nakčiai prasidėjus) suarėme J.Avyž. I mane atejo ieškot su nakčia (labai anksti rytą), kad eičiau pas juos Šln. Kad ir nežinojau [kelio], su nakčia nujojau LTR(Jz). Aš tada sakiau, kad ieškokit su diena Grž. Ji su sniegu (kai jau prisninga) kopūstų galvas pjauna Skr. Mirė da su sniegu (žiemą) Ktk. Malkas sukapojo dar su šalčiu, pasiskubino, nelaukė sušylant Pc. Vyšnios visada su rugiais [prisirpsta] Skr. Duoną su sula paslik (taupyk, kad užtektų iki pavasario)! Lp. Kai kiaulė auga su žolėm (vasarą, kai yra žolių), tai nejunti, kai užauga Skr. Atsiliepė močiužė su pirmuoju žodužiu LB47. Užrūstinau bernelį su pirmuoju žodeliu JV249. Su tais žodžiais jis paliko mane J.Balč. Su tais žodžiais pastūmė mane motina prie krikšto tėvo ir pati apsiverkė A.Vien. Su tuo žodžiu (tą žodį ištaręs) ir numirė Alk. Diena – amžius, ne su saule išgyvensi; kam čia taip reik spausties Užv. Nieks su saule negyveno, ir tu nenugyvensi – nėr ko gobšaut Grž. Merga su kanape užauga, su šuniu pasensta Klvr. Su saule gimęs dar vystykluos (pinigai) Sch62.žymint nuosekliai pasikartojančius laiko tarpus, kuriais vyksta koks nors veiksmas ar atsiranda bei trunka būsena: Su kiekviena vaga didėjo ir didėjo juodas arimo lopinys J.Balt. Su kiekviena kankinimo kameroje praleista valanda jo atkaklumas stiprėjo J.Avyž. Ir su kiekvienu eilėraščiu ji, rodos, vis labiau augo, brendo J.Paukš. Su kiekvienu žingsniu man darėsi neramiau . Mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą, girgždėjo ir braškėjo su kiekvienu žingsniu J.Balt. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt. Kad jie su kiekvienu daiktu meluoja Snt. 2. žymint laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta veiksmas ar trunka būsena: Mudvi su puse valandos pareisim Plv. Tie pietūs jau išvirs su valanda Jrb. Su valanda vežimą [šieno] pripjauna Grd. Vai žirge žirge, žirgeli mano, ar nuneši mane jauną su pusantros valandelės šimtą mylių? (d.) Gr. Ar nubėgsi, žirgeli, su pusantro štundelio šimtą mylelių? JV16. Kad su minuta išnyktumi! DūnŽ. Su valandėle, su minutėle jau bus visos [skrynelės] išvežtos Niem4. Su valandėle vainiką ėmė, su minutėle kaselę mastė LTR(Mrk). Išeisiu, motule, išeisiu, širdele, su viena diena, su adynėle, su viena minutėle DrskD39. Tu pasigesi manę, motinėlė, su viena valanduže JV858. Moterys medų išsinešiojo su pora valandų Rmš. Aš nušveisiu kardelį su viena valandėle JD1110. Ji su diena ir atsodys daržą Skr. Jam pinigai praeidavo su ta diena Kp. Tą sniegą nūvarys su ta pačia diena Lkv. Ale su viena diena žiedelis dar nesirodo K.Donel. Su dvim dienim algą pragėrė Šv. Su keliom dienom žvyrio neišveši Rg. Su penkiasdešimt dienų pylės užaugančios Šv. Su viena vasara apdengiau penkioleka stogų Vn. Su metais tų piningų neprapirksi Šv. Su dvidešimt metų užaugo tie medžiai Erž. Su septyniais metais išejo aštuonis skyrius Jdr.nurodant laiko tarpą, per kurį kas įgyjama, gaunama: Tei anas būras su viena diena bagotas pastojo [p]Jrk49. Su rytu vakaru gaunu vieną litrą pieno – toki muno ožka nepieninga Šv.nurodant išdirbtą laiką, už kurį mokama, atlyginama: Kad pasisekė, su savaite uždirbi dvidešimt rublių PnmŽ. 3. žymint laiką, kuriam atėjus ar baigiantis kas vyksta, įvyksta ar atsitinka: Su nedėlia (kai ateis sekmadienis) išvažiuos . Su pavasariu gãli mirt Dglš. Su švente lauksme svečių Aps. Lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Su dabar nėr žinios, o vakar buvo sveikas Šts. Ka lytus [ilgai užtruktų], su tum pačiu metu badas LKT125(Trg). Ji viliasi, kad su šia diena pradedanti tikrai gyventi ir kad tasai gyvenimas ne toks jau baisiai sunkus ir painus I.Simon. Gali eit nor su nūdiena (nors ir šiandien) Lp. Su ta diena pražuvo kaip į vandenį NdŽ. Su šiuo mėnesiu jį atleidžia NdŽ. Nugi niekis: su laiku (laiku) darbus pabaigėm Mžš. Rugius su laiku (prieš saulėlydį) nupjausim Db. Su keturiolika metų amžiaus tapė vaikai iš mokyklos atleisti ir į bažnyčią per kunegą įžegnoti Plšk. Pragyvenau su šiai diena Ėr. Su šia diena (netaupiai) gyvena Nmč. Aš naujų langų nedarau, su tai dienai gyvenu Upn. Su tuo kartu ... nebeskundė BM30(Kp). VI. tikslo santykiams reikšti; žymint vykimo kur nors, buvimo kur tikslą; nurodant dalyką, kurį ketinama realizuoti nuėjus, nuvykus ar esant kur: Kartą jam reikėjo keliauti toli su svarbiais reikalais J.Balt. Aš ten buvau su reikalu nuėjęs Brž. Einu į miestą su reikalais (reikalų atlikti) Mrj. Pri mūso atejo su reikalu Trk. Atvažiavo bernužėlis su meiliais žodeliais DrskD144. Aš būdavau su svarbiomis misijomis siuntinėjamas į užsienius V.Myk-Put. Atvažiavo su vizitu pas tetą LzP. Pasiskubinau su pagalba LzP. Aš atėjau tokiu laiku ir su tokia žinia, kad tu tikrai neapsidžiaugsi KlbXVII100. Ir aš, pamatęs, kad nesulauksiu atsakymo į klausimą, su kuriuo atėjau, ėmiau slinkti arčiau durų, taikstydamasis išsprukti pro jas J.Balt. VII. 25–27 būsiu lietuvių-latvių kongrese (Rygoje) su paskaita apie lietuvių-latvių tautos ekspansyvumą (plitimą) KlbXIV169(K.Būg). Kunigas išeina su mišiomis M.Katk. Ne tik savo sodiečiams dirbo Jankelis, ir iš gretimų kaimų atvažiuodavo ir ateidavo pas jį žmonės su skubiais darbais V.Krėv. Atėjau pas daktarą su galva (gydyti galvos skausmo) VšR. Važiuosiu in daktarą su dančiu Ktk. Su nykščiu reikės nueit daktarop Lz. Nuejo Dūkštan su sviestu Dkšt. Nedėlioj dumsiu į kermošių su paršiukais Bgs. Gal reiks penktadienį važiuot su kiaušiniais Mžš. [Troboje] buvau su budyne, aš nemačiau žvakelės, o kiti lauke matę sakos Šts. Vytukas ar su kirviu, ar su miera (ar kapot, ar matuot malkų) atejai? Slm. ^ In krikštynas –su pilvu (pavalgyti), in veseilią – su akim (pasižiūrėti) Prng. Žmogus su bėda – Dievas su locka (loska Ukm) LTR(Aln). VII. priežasties santykiams reikšti; nurodant sakomojo veiksmo priežastį: Bet jis su jokiais [durų] ženklinimais negaišo laiko J.Balč. Neturu laiko su darbais Šts. Šiandien su darbais sugaišau J.Marc. Kad pavargsti su šitu darbu! Užg. Nusikamavai su darbais GK1939,103. Nusivaikščiojau per dieną su tais runkeliais (ravėdama runkelius) Snt. Įkyrėjo jam Grėtė su savo įnoriais, su savo kvailu išdidumu, su savo šaltumu I.Simon. Su tuo savo braižymos naktimis ans didliai įkyrėjo KlbIX104(Krtn). Dar išdirbs langą su tais darinėjimais naktį Krok. Su miegais susimirmino (snausdamas suglebo) Grž. Labai pavargau su tais svečiais LKKV154. Tiek turėjau širdies sopės su vaikais (dėl jų elgesio) Dbk. Nusiminiau su agurkais: nemezga iš viso Mžš. Vieni iš jų buvę nusigyvenę su teismais, kiti prašvilpę savo turtus begirtaudami J.Balč. Su tuo žemės dirbimu buvo daug išlaidų ir vargo, o derlius buvo labai menkas J.Balč. Išleido viską su nemokėsena gyventi Šts. Neužderėjom su bulvėms, kad lytaus nelijo Lk. Nuspringo su sūriais Šts. Su šituo arkliu labai apsipirkau Alk. Mes su arkliu (dėl jo kainos) nesutikom Alk. Ir štai dabar vėl naujos [pono] užmačios su tais išperkamaisiais lakštais V.Myk-Put.(karvę) telingą aždvėsenau su gėrimu Ktk. Su šita [akių] liga gali gyvęt šimtą metų Mrj. Trys sūnai su liga mirė, o ketvirtas iš nelaimės: parsišavo Šts. O tu do vis su ranka nešiojies KlbIV88(Mlk). Su pirštu tebsitvarstau, vis nepagyna Šts. Tris mėnesius ligoninėj išgulėjau su koja Lp. Ana serga su vėžiu Vgr. Ana su protu serga – šneka šneka su savaisiais Bt. Buvo su kakleliu susirgusi Plng. Nebūt sena, su širdžia [serga] – žengsnį nužengė ir užduso Dg. Su sąnariais skundžiausi, su širdim Krs. Man su širdžia nėr gerai Vdk. Mun su ausimis blogai (neprigirdžiu) Pgr. O ma[n] su tom strėnom: dieną pavaikštau, vakare nepaeinu Snt. Bolesiuo su sveikata nekaip Lkv. Visokius gydė, ale su akim visuomet pilna buvo Mrj. Tai su dantimi ir su akimi ligoninėj buvau Mrj. Pražuvo vaikas su kepenoms Žr. Su kojėms neguodės Ms. Visą naktį pralakstė su dančiu LKKIII63(Krš). Vaitoju su ranka Ėr. Antanis rėka šauka su savo koja Vkš. Petras aure raitosi su skrandžiu Mžš. Ona gi vis su tuo galva dejuoja ir dejuoja KlbIV88(Mlk). Jos brolis ir (irgi) dejuodavo su ja (dėl jos negerumo) Skr. Visi dejuoja su malkom: anė kur gaut! Mžš. Žmonės dejuoja su pašaru Jnšk. Su duona tai neaimanuoju: da dešimčiai metų pakaks, kiek turiu Slm. Skundas su vaikais – lipte lipa an sprando [senelei] Krš. Su karve neramu Ktk. Sunku man buvo pragyvent su gyvulėliais (išmitinti gyvulius) Pnm. Kiek sunkiau buvo su geografija M.Katk. Su mokslu būdavo sunkiau LKT205(Mrj). Su ma[no] sūnum blogai buvo LKKIX201(Dv). Su tavim daugiau bėdos nei naudos LKT211(Lbv). Su tete bėda, su Stasiu da didesnė Mžš. Ei bėda bėda su tuom senu tėveliu, kad nevelyjo mergužėlę vargdienėlę JV158. Su kiaulėm labai būdavo bėda: paprasdavo į bulves, tai nė sugaut negali Slv. Su tom kandim tai koronė! Mžš. ^ Vasarą daug klapato su vartais, o žiemą su bobom LTR(Ds). VIII. sąlygos santykiams reikšti; nurodant veiksmo ar būsenos sąlygą: Su trimis klasėmis galima gauti šiokią tokią tarnybėlę J.Avyž. Jeigu jis būtų bent kiek apsukresnis – su tokiu balsu būtų antras Virgilijus K.Saj. Su tokiuo vyru niekur neprapulsi Ds. Su tokiais arkliais (turėdamas tokius arklius) gali arti J.Jabl. Pakilo (prasigyveno) jie su krautuve Srv. Su tais pinigais nutariau pradėti varyti prekybą J.Balč. Su tais penkiais rubliais gali ubagus išmaldyti (iron.) Šv. Nusipirko mašiną su mano pinigais Slč. Su tiek pinigų nenupirksi, reikia daugiau Sb. Su piningais kožnas parneš, ale be piningų mokėk parnešti! LKT122(Žgč). Su karvele tai ne be karvelės GrvT102. Ar ilgai tu su ta mėsa (vien mėsą valgydamas) gyvas būsi! Jrb. Ir gyvenk su tuo [gabalėliu varškės]! LKT257(Grž). Ir aš mokiau tave tik su jo patarimu pradėti bylą Žem. Teisybę tavo pati sako! Čia su malda nieko nepaveiksi Žem. ^ Su siūlu atrasi ir kamuolį NdŽ. Su savo duona visur gausi suolą NžR. Su savo geru visur prieisi Ds. Atidūrė ponas Dievas kaip su žiburiu (kaip turėdamas, laikydamas žiburį, kaip žiburiu nešinas) į akis J.Jabl. Aje, atidūrė tei kaip su žiburiu į akis [p]Erž. | Giminė su krauju, o bagotas kožnas sau Lk. Su tavo garbe, ale ne tas arklys B384. Su tavo garbe, ale ne tiesa B384. IX. lyginimo santykiams reikšti; nurodant asmenį, daiktą ar tam tikrą ypatybę, pagrindą, kieno atžvilgiu, su kuo lyginama; žymint tapatumą ar lyginimą kiekybės požiūriu: Ana su manim tų metų LKKIX92(Ktk). Ans tur vieną veidą su motina Q447. Tuo tarpu jo brolis, kurs buvo su juo kaip du vandens lašu panašūs, įjojo į tą patį dvarą LTR(Lnkv). Brolis su manim vienodas Grž. Duktė su močia didumo Ktk. Kokia čionai svočia, kokia be svočiulė: su piesta drūtumo, su slenksčiu aukštumo LTR(Antš). Riešutai didumo su žmogaus galva . Amerikoj yra vorų su pirštu didumo . Koks čia vyras – su ratais lygus Skr. [V]anduo [versmėje] buvo visai lygiai kaip ir su žeme LKT311(On). Koks menkas jo vargas palyginti su tais vargais, kur jis dabar girdėjo J.Balč. Per labai kitoniškas buvo jų dėdė palyginti su kitais Vaižg. Nelygink mane, pone, su piktaisiais PK55. Neest lygios kančios šio amžio su ana garbe DP214. Su kitom naktim [palyginti] tai šiąnakt gerai miegojo Rm. Tūls, vyžas užsimovęs, su protu daugsyk apgauna didelį poną K.Donel. Jis išaugs lig su tavim Plt. Tas papunis lig su katinu teėda (mažai) Grg. Su biesu (labai) didelis! Slnt. Su pačiu kelmu (labai) gražus vakaras LD427(Krtn). ^ Su medžiu lygus, niekad saulės nemato (medžio šerdis) J.Jabl. X. kiekybės santykiams reikšti. 1. žymint kiekį, kurį kas turi pats atlikdamas kokį veiksmą ar kito veikėjo veikiamas: Ar su gorčium tave nutvers [vagiant], ar su centneriu – vis tiek bus blogai Skr. ^ Su mažai neprasidėk LTR(Šmk). Su mažu pasirodyk, su daugiu pasislėpk B119. Su mažu išėjo daug ieškoti (grūdus sėja) LTR(Zp). 2. žymint papildomą kiekį: Až kumelį paėmė šimtą su penkiais OG443. Tenajos ima po tūkstantį su viršum, o čia eis už penkis šimtus LKT253(Ėr). Prašau [už prekę] su penkiais (be pirkėjui jau žinomos dešimtis sudarančios sumos noriu gauti viršaus dar penkis rublius) LD427(Dbk). Gavo pelno su viršu tris rublius MitIII114(M.Valanč). Jau bus aštuoniasdešimt su dvejetu metų Švnč. Aš turu iš ko mist su viršum MitI71(Klp). 3. žymint kiekį kaip veiksmo rezultatą arba kiekį, iš kurio dauginama ar su kuriuo sudedama: Kur tamsta nuvažiuosi su penkioleka kilometrų (važiuodamas tik 15 km per valandą greitumu) Šln. Sudauginę 6 su 3, gausim 18; sudėję 6 su 3, gausime 9 J.Jabl. XI. erdvės santykiams reikšti. 1. prie, šalia, greta (žymint daiktą, kurio artumoje kas yra): Įdėjau lopą šalip su kiauryne Šts. Buvo namas su namu [Dvilonyse] Švnč. Pirkia su pirkia buvo, ale nekalbėjo lietuviškai Šlčn. Va langas su langu gyveni, o nei an kiemo neužeina Pv. Koks gyvenimas toj grupinėj: langas su langu matos, durys su durim suseina Rs. Nemunas ištvinęs, krantas su krantu, kalnas su kalnu Prn. 2. žymint daiktą kaip kieno nors paplitimo, nusitęsimo ribą: Lig pat su durimis troba pilna tarakanų Šts. Aš tą pupą įdiegiau, ir išaugo lig su dangu S.Dauk. Su tom gryčiom baigiasi kelias Rm. 3. žymint daikto vidų, kur vyksta veiksmas: Kai atsirado mašina, mažai bekuldavo su jauja Žg. Su gelda net skalbia Btg.

Dictionary of the Lithuanian Language.